LAIMĖS VAIKIS

20141028223127-71339Pamenat nevykėlį veikėją Klimą? Taip, taip…Kalbu apie tą patį žmogų, kurį visi pažįstam. Manau, kad kiekvienam iš jūsų labai knieti sužinoti, kaip gi jam dabar sekasi darbuotis, po to, kai įsidarbino „Oro kondicionieriai“ įmonėje. Žodžių nevyniosiu į vatą ir kalbėsiu atvirai – Klimas prarado darbą. Taip, Klimą iš darbo išmetė po metų. Šlovė ir pinigai pakeitė ne tik jo pasaulėžiūrą, bet ir patį Klimą. Visas savo santaupas jis leido prabangai.

Negalvodamas apie ateitį, Klimas pradėjo švaistyti pinigus. Prabangūs automobiliai, naktiniai klubai, nesiliaujantys vakarėliai, kelionės į kitas šalis, o kur dar moterys… Ir aišku kiekvieną dieną vis naujos. Ruletės sukimosi greičiu Klimas prarado viską. Dabar jis vėl atsidūrė prie suskilusios geldos. Tapo tuo pačiu elgeta, koks ir buvo anksčiau. Klimas neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, jis miegojo namo rūsy, o savo primityvią buitį bandė užgožti alkoholiu ir narkotikais. Iš Klimo draugų rato liko tik tuštuma.

Jis neturėjo žmonių su kuriais galėjo dalintis savo mintimis, norais, troškimais. Klimas kaltino ir koneveikė save, nors  iš dalies ir suprasdamas, kad graužatis prie gero neprives. Jis elgėsi kaip vaikas arba kaip maištaujantis paauglys, kuris nenori prisiimti atsakomybės  už savo gyvenimą. Naktimis Klimas dažnai sapnuodavo, kad jis turi darbą,  šlovę, pinigų. Tačiau pabudus, tekdavo grįžti į pilką dienos realybę. Jis manė, kad gyvenimas yra sunkus, monotoniškas ir kaip ir daugelis iš mūsų, netikėjo stebuklais.

Vieną rudens dieną, Klimas rausėsi miesto sąvartyne ieškodamas maisto bei drabužių. Staiga jis pamatė seną, skylėtą čiužinį. Apsidžiaugęs laimikiu, nusitempė jį į savo ,,namus“. Vakare, atsigulęs ant čiužinio, Klimas negalėjo užmigti. Čiužinys buvo nepatogus, kietas. Prapjovęs čiužinio vidų, Klimas rado didelį maišą pinigų. Atsipeikėjo jis tik po geros valandos, tuomet puolė dėkoti dievui, kad šis išklausęs jo maldų. Nieko nelaukęs, pinigus Klimas nunešė į artimiausią banką ir pasidėjo į sąskaitą. Vėliau pradėjo galvoti, ką su jais veikti. Jo galvoje sukosi daugybė minčių.

Kaip ir kur būtų saugiau investuoti savo radinį. Jis negalvojo apie trumpalaikį verslą, greitai atplaukiančius pinigus. Mintyse Klimas piešė ateitį.  Jis galvojo apie parduotuves, turgelį, prekybos centrą, tačiau mieste jau visko apstu ir jam būtų sunku konkuruoti. Tada jis atsiminė, kad miestas neturi lentpjūvės. Tad savo lėšas investavo į ją. Po mėnesio lentpjūvė buvo baigta. Dėl šio pastato, nešančio miestui labai daug naudos, Klimui ranką paspaudė net pats meras, o žmonės buvo patenkinti, kad mieste atsirado tokia įmonė. Juk lentpjūvė suteikė daug naujų darbo vietų. Klimas vėl tavo visų gerbiamas žmogus, tačiau jau ne kaip kvailas pinigų švaistūnas, o kaip protingas lentpjūvės direktorius.

SEO optimizavimas by Mantas

SEO optimizavimasSEO optimizavimas, tai pirmą kartą išgirsta sąvoka Manto gyvenime. Vos prieš savaitė, Mantas sužinojo, kaip paprastai, lengvai, efektyviai ir labai pigiai, galima padaryti taip, kad tavo norimas internetinis puslapis ,,Google‘‘ paieškoje, būtų iš pirmųjų. Mantas tikėjosi, kad tiesiog reikia sukurti puslapį ir laukti, kol apsilankys kuo daugiau lankytojų, tačiau taip neatsitiko.

Lankytojų Mantas savo puslapyje nematė jau ilgą laiką, o tai vis labai liūdino jį, nes jis, visais įmanomais būdais, stengėsi išplėsti kuo daugiau žinių apie savo sukurta internetinį žaidimą. Juk jam reikėjo kaip nors pritraukti pirkėjų, tam Mantas ir nusprendė sukurti savo nuosavą internetinį puslapį. Manto gyvenime, tai pirmą kartą išgirsta sąvoka, todėl jis net nenumano ką tai reiškia ir kaip reikėtų optimizavimą atlikti. Todėl, nusprendė, daugiau informacijos paieškoti internete.

Parašęs į ,,Google‘‘ paieškų laukelį ,,SEO optimizavimas‘‘ Mantas pamatė labai daug suteiktos informacijos, todėl norėdamas sužinoti apie tai daugiau ir ar tikrai verta imtis šitokių priemonių, Mantas pradėjo skaityti :,,SEO optimizavimas – ,,Google‘‘ paieškos pozicijų kėlimas. Norint padidinti vartotojų lankomumą savo internetiniame puslapyje, būtina pasinaudoti SEO teikiamomis paslaugomis, kitaip, jūsų internetinis puslapis internete neturės labai didelės reikšmės.‘‘ Tai buvo labai keista, Mantas net nesitikėjo, jog norėdamas, kad jo puslapyje lankytųsi lankytojai, tereikia tik sukurti puslapį. Pasirodo, jog šiam reikalui reikia įdėti kur kas daugiau pastangų, o norėdamas, kad internetinis puslapis būtų ieškomas ,,Google‘‘ pozicijoje, SEO paslauga yra būtina tam įvykdyti. Mantui yra labai svarbu neprarasti turimą mažą sėkmę, kitaip jo sukurtas žaidimas, bus bevertis, o kad tai įvyktų Mantas tikrai negali leisti. Juk jis įdėjo šitiek pastangų tam sukurti.

O šiame, dvidešimt pirmame amžiuje, konkurencija yra milžiniška, juk internete, nuolat sutiksi daugybę siūlomų pigių žaidimų, nors šie ir yra pačios prasčiausios kokybės. Vartotojai , tai ne visada supranta. Todėl Mantas, nelaukdamas, daugiau nei minutės, nusprendė pasinaudoti SEO optimizavimo siūlomomis paslaugomis, kurios suteiks jo žaidimo puslapiui lankytojų lankomumą, ko labiausiai Mantas ir tikisi gauti. Pasirinkdamas SEO optimizavimą, Mantas net neabejojo, jog nesuklydo, juk tai yra pati geriausia galimybė, padaryti tam, kad internetinis puslapis neprarastų lankytojų, kas šiais laikais ir yra svarbiausia.

GABRIELA

gabrielaMažiau nei prie šimtą metų, kai pasaulyje vyravo rafinuotumas ir jį atitinkančios aprangos mados, netoli Paryžiaus prekybiniame miestelyje gyveno neturtinga valstiečių šeima. Tuo metu šeima dirbo stambaus ūkininko dvare, kur dieną iš dienos praleisdavo ir  šeimos mergaitės. Vyresniajai dukteriai Gabrielai tuo metu jau buvo 18 metų, todėl iki šiol buvusi svarbiausia jos pareiga padėti motinai dvaro virtuvėje bei tvarkyti 12 kambarių, iš kurių daugumoje buvo negyvenama, turėjo pereiti jaunėliai. Tų pačių metų rudenį Gabriela buvo išsiųsta į didžiajame mieste esančią religinę mokyklą, kurioje ji mokėsi ne tik gamtos mokslų, algebros, tačiau pramoko ir siūti. Vis daugiau laiko mergina praleisdavo rankoje laikydama adatą, o kadangi ji buvo iš vargingos šeimos, daugiausiai siūdavo drabužius, kurių jai taip trūko. Tačiau dėvėti šių rūbų ji nedrįso, kol vieną pavasario popietę mokyklos skelbimų lentoje buvo pakabintas pranešimas apie pirmąjį vasaros šeštadienį vykstančius šokius. Gabriela ilgai įkalbinėjama geriausios draugės Monikos sutiko eiti į pirmuosius jos gyvenime šokius, tačiau jai ramybės nedavė tai, kad tėvai neturėjo lėšų nupirkti tinkamo drabužio, o tokių, kurių buvo prikrautos pilnos miesto parduotuvės ji nenorėjo dėvėti tokią ypatinga jai dieną. Iki šventės buvo likęs ketvirtis mėnesio, taigi nieko nelaukdama Gabriela ėmėsi darbo. Ji siuvo kasdien iki vidurnakčio, tai ardydama atliktą darbą, tai vėl siūdama. Atėjus šokių vakarui Gabriela į salę įžengė apsirengusi juodos spalvos prigludusią suknelę vos dengiančia kelius,  kas tuo spalvotų ir ilgų suknelių laikotarpiu buvo ypač neįprasta. Šventės dalyviai žiūrėjo į ją pasimetusiais žvilgsniais. Tačiau šokiams įsibėgėjus Gabriela sulaukdavo vis didesnio aplinkinių dėmesio. Supratusi, kad išskirtiniai drabužiai suteikia jai pasitikėjimo savimi, po šventės mergina dėvėjo juos vis dažniau. Kartą apsivilkusi juodos spalvos kostiumėlį Gabriela užsuko į audinių parduotuvę pagrindinėje miesto gatvėje, kai ją netikėtai pastebėjo prabangiai apsirengusi dama, nekantraudama sužinoti, kur mergina įsigijo šį neregėtą drabužį. Toks atsitiktinis susitikimas pakeitė Gabrielos gyvenimą negrįžtamai. Sutiktoji moteris tapo pirmąja merginos kliente, kuriai buvo siuvami Gabrielos vardiniai rūbai. Taip norinčių įsigyti ypatingųjų drabužių ratas augo, kol vieną dieną mergina išvykusi į Paryžių turėjo pakankamai galimybių įsteigti nuosavą parduotuvę.  Gabrielos vardiniai rūbai po kelerių metų tapo vieni iš perkamiausių šiame mieste, o po keleos dešimtmečių 5-iuose Europos miestuose buvo atidarytos parduotuvės pavadinimu “Vardiniai rūbai Gabriela”.

ŽMOGUS ŽMOGUI NIEKAS

zmogus-zmogui-niekasŽvelgiu, pro akinių plyšį, kaip tviska stiklas virtuvėje, ir bandau įrodyti savo gyvenimui daug naujų teoremų: visgi dirbu ne man skirta darbą. Mėtausi, vėtausi, o vėžių taip ir neatrandu, nes labai yra sunku būti vis galų specialistė, o jei nesi, tai vis tiek aplinkiniai to tikisi. Matyt ir ne man skirtą darą dirbsiu ateityje, dirbsiu vardan pajamų   savo gyvenime ieškau panašių į save žmonių, kurie mąstytų kaip aš, darytu kaip aš ir mes turėtume bendru tikslu.  Mano Gyvenimo kelyje šiai dienai yra tokie trys galimi pakeleiviai, ir kas keisčiausia du iš jų visiškai svetimas žmogus.

Kas liečia draugus: kai peržengiau trisdešimtiems metų slenkstį, nė vienas tau nesumontuos gelbėjimosi plausto, o jei bandys sumontuoti: liksi amžiams jam skolingas ir jis visada tau tai primins. Todėl nebevertinu draugų. Nes jie pas tave ateina tik tada kai gera. Žmonės ateinantys į pagalbą yra ne draugai, o galbūt tiesiog buvę tavo situacijoje, pergyvenę ją. O visi kiti mūsų gyvenimo krantinės praeivei, praeivei su kuriais gal ir 10 metų esi pažystamas, bet tiesiog praeis ir net nepasisveikins, o tu į jį žiūrėsi nostalgišku žvilgsniu, prisiminsi kaip jis kažkada tave buvo apkabinęs, ir kaip nuoširdžiai skambėjo jo balsas. Šiaip mes žmonės  esame tik savo šiknagelbėtojai.  Mes gal kai individai norėtume retkarčiais kažką išgelbėti, bet tai parodome tik filmuose. Ne veltui sakoma, kad geriausias žmogaus draugas yra šuo. Kodėl? Todėl kad šuo dar neišmoko atidaryti šaldytuvo, o tu esi stipresnis ir protingesnis u-ž jį.  Prisiminkime, šuns istoriją, kai jis kiekvieną diena laukdavo stotyje savo grįžtančio šeimininko. Prisipažinsiu, kas kart verkiu  žiūrėdama šią sceną. O kodėl? Dėl išėjusio žmogaus anapilin? Ne verkiu dėl šuns, kuris, yra kilnus. Ir laba gaila tokiais kilniais mes negalime būti. Nes savanaudiškumo jausmas mus veda į priekį. Čia anksčiau žmogaus siekis buvo pratęsti savo giminę. O dabar kas antram ant tos giminės tiesiog nusispjauti. Ar man norėtųsi gyventi kitokiame pasaulyje? O taip tikrai norėčiau gyventi kitaip. Ir net su kitais mane supančiais asmenimis, čia tik neliečiu savo šeimos, nes kad ir individas esu vardu žmogus, bet šeima man yra aukščiausioje vietoje. O visa kitą man yra tikrai nesvarbu. Jei ir vyrui, šian pietūs bus panašūs į šiaurę, žinau, kad rytoj mes būsime visiški patenkinti vakarais.

GYVENIMAS TAI NETVARKINGA IR NENUSPĖJAMA STEBUKLINGA DOVANA

GYVENIMAS-TAI -NETVARKINGA-IR-NENUSPEJAMA-STEBUKLINGA-DOVANANiekada nesigilinau, kodėl vieni žmonės, pastoviai laikosi tvarkos, o kiti tiesiog beviltiškai išmėto savo daiktus po visą kambarį. Šis reiškinys manęs nedomino, kol neperskaičiau rusiško straipsnio. Kuriame buvo paminėtas, mano mėgstamas Albertas Einšteinas. Jis pateikia ganėtinai įdomias teorijas apie žmogaus veiksmų ir fizikinių dėsnių sąsają, mąstymą, apie jo kūrybiškumą. Prieš fiziką kaip ir prieš kalną nepakovosi. Gaila žinoma, kad lietuvių kalba nėra tokia turtinga kaip rusų, neskleidžiu propagandos, tiesiog taip yra ir aš gerbiu šią kalbą. Adamas Frankas teigia: „Pati visata yra chaosas, tad kaip Jus galite padaryti tvarką savo namuose, ar savo gyvenimuose? Jei tai prieštarauja Visatai?“. Tokiu atveju kiekvienas žmogus padaręs tvarką savo namuose, sujaukia ir užteršia visą pasaulį. Įsivaizduokime, mes susitvarkome namus, išnešame šiukšles, tačiau iš tiesų su mūsų šiukšlių išmetimu, pasaulis darosi dar purvinesnis, tad apie kokią dirbtinai iššauktą tvarką mes kalbame? Bandant įminti chaoso mįslę, pasižiūriu kaip dirba oro kondicionieriai, bet toliau, negaliu atplėšt minčių nuo chaoso teorijos. Džimas Morisonas, šią teoriją aiškina taip: „Bardakas – tai yra kelias į laisvę“. Interpretuojant jo žodžius, galime teigti kad visi esame surišti ir surakinti kažkokių neaiškių ir nerašytų taisyklių. Dar vienas mokslininkas, sako kad nebūtinai, tvarkos nesilaikymas, yra sistemingumo trūkumas. Galbūt dirbti prie netvarkingo stalo galima efektyviau nei prie sutvarkyto stalo? Ir netvarkingas stalas nereiškia, kad čia nedirba niekas, netvarkingumas byloja apie tai, kad žmogus ant tiek yra paniręs į savo darbą, kad net neturi kada susitvarkyti. Kitaip sakant, netvarka, chaosas, gali būti kaip bruožas efektyviai dirbančio darbininko. Labiausiai iš šio straipsnio įsiminė žodžiai Einšteino: Jeigu netvarkingas stalas byloja apie netvarką galvoje ir žmogaus mintyse, tai ką tuomet byloja tuščias žmogaus stalas?“

Skaitant straipsnį, visų mokslininkų teorijos suveda į tai: kad kuo daugiau žmoguje chaoso ir kuo daugiau netvarkos, tuo jis yra kūrybiškesnis, išradingesnis ir laisvas savo mintimis. O žmogus, kuris gyvena pagal taisykles, ir yra įspraustas į rėmus iš tiesų neturi laiko savo kūrybingumo tobulinimui, nes jos smegenys yra užimtos sustatyti daiktus į vietas, ir gyventi tvarkingoje visuomenėje. Iš to galime daryti išvadą, kad mes stengiamės prieš kitus pasirodyti geresniais, ir visai pamirštam parodyti tikrus savo veidus tiems, kurie mumis iš tiesų domisi.

Paprastumas ir grožis gyvenime yra svarbiau nei matoma „sėkmė“ ar „disciplina“. Juk aistra stipriau už nuobodulį.

MUZIKA IR AŠ

muzika-ir-asŠį vakarą, apleidus visas su Europos Sąjunga susijusias problemas, ir pamiršus  verslą, nors atrodytų apdailos darbai ir jų organizavimas šiandien yra mano pagrindinis gyvenimo klausimas, aš žvelgiu į tamsą. Kai kurie psichologai, išvartytų mano tokį posakį, bet iš tiesų tamsoje skambiau muzika groja. Labiau girdi jos žodžius ir įsiklausia į prasmę. Man vis dar 16 ir aš mėgstu dainuoti karaokė, nesvarbu, kad mano išsilavinimas ir smegenų veikimas byloja apie kitą amžių. Aš tiesiog pasileidžiu Pilvelytės dainą šiurpuliukai, ir leidžiu savo kūnui skęsti šampano burbuliukuose: šiup šiup šiup šiupidup šiurpuliukai“. Man apmaudu, kad nėra žmonių mano kelyje, kurie mane pažįsta. Arba tie, kurie pažįsta lai apsimetinėja. O aš apsimetinėsiu, kad aš sutinku su jų nuomone. Patikėkite, iš 100 proc. žmonių, kurie mane pažysta net nežino. Kad aš kuriu eiles, ar tiesiog istorijas, ar gal tos istorijos yra mano gyvenimo dalis. Skaitytojau, dabar tai žinai ir tu. Po šio sakinio turėtų atsirasti banalus smailas.

Pasikartosiu  aš labai mėgstu dainuoti  karaokė. Nesvarbu, kas ryte keltis anksti, ir tas rytas bus bjaurus, ir kad kažkur neveiks mano telefonas, ir kad mane aptaškys lekiantis automobilis. Ir dainuosiu, nors ir balsas netraukia aukščiausių natų, dainuosiu tolimas, svetimas dainas, bet tos dainos bus apie mane.  „Stoviu po atviru dangumi, bandau prisiminti,,,, aiškiai girdžiu ko aš noriu, ko trokštu. Bet vėl ir vėl pasikartosiu to nenori ir nemato kiti. Noriu numirti, ir nenumirti. Užsimerkiu ir vėl aiškiai matau savo mintis… „ Linkytės interpretacija, tikrai gili daina, persmelkianti skradžiai žeme.

Bet iš tiesų skaitytojau, tu toks pats kaip ir aš, tu mąstai kaip aš. Ir nori to paties ko aš. Aš ir tu mes siekiam materijos. Tik materija mūsų mintyse įgyja skirtingus pavidalus. Aš trokštu laisvės, minčių laisvės, kad jos skrietų, ir pasiektų atitinkamas pasaulio kerteles, aš noriu šviesti, dalintis ir patarti. O tavo skaitytojau koks tikslas? Meilė? Dėl kurios tu nemiegi ištisas naktis, dėl kurios pasiruošęs esi šuoliui su guma nuo aukščiausio pasaulio taško? Ateis naktis ir tu lauksi savo išrinktojo? Kviesi, viliosi? O gal tiesiog tavo tikslas šiai dienai likti vienam? Anaiptol, pasinerkite ir Jus į muziką. O taip į muziką, jos aidą, kurie ne tik žodžiais smelkia Jūsų  kūną, bet ir skambesiu. Tokius dalykus berašydama, persikūnijau į Egidijaus Dragūno kūną. Lai nesupyksta jis. Tiesiog jis yra laisvas. Tad būkime laisvi ir mes.

Geresnės galimybės

rekuperatoriaiPetraičių šeima dabar džiaugiasi savo gyvenimu, džiaugiasi kiekviena diena praleista su šeima, ypač šaltom žiemos dienom, kai lauke taip šalta. O  šaltis, vis didėja, ir didėja, o tai nėra malonu Petraičių šeimos nariams. Petraičių šeima, jau penkis metus džiaugiasi, ypatingai efektyvia šiluma, jų namuose. Įsigiję rekuperatorių, kuris padėjo šeimai sutaupyti šilumos energiją – jų gyvenimas žymiai pagerėjo.   Svarbiausias dalykas, kuris patiko Petraičių šeimai, kad išmetamas oras, grąžina šilumą tiekiamam orui.  Vis didesnės, ir didesnės komunalinių paslaugų kainos, privertė Petraičius susimąstyti, ar tinkamai jie šildo ir vėdina savo namus. Galiausiai, nusprendė įsigyti rekuperatorių ir tuomet, viskas pasikeitė. Reikėjo tik tiek nedaug, kad jų gyvenimas kardinaliai pasikeistų. Petraitis, labai susidomėjo apie šia įranga, padėsiančią apšildyti ir vėdinti norimą patalpą. Kiekvieną dieną, Petraitis, vis daugiau, ir daugiau, pradėjo domėtis  kaip veikia rekuperatoriai ir kokia jų nauda.

   Po metų, Petraitis nusprendė tiesiog pabandyti, juk yra pakankamai piniginių lėšų, padaryti tam , ką jau labai seniai norėjo ir ruošėsi padaryti, o dabar, sužinojęs visą naudingą informaciją, nusprendė įsteigti nuosavą įmonę. Petraitis, kiekvieną dieną dėdavo pastangas, savo verslui plėtojimui. Pirmiausiai, susirado puikias patalpas miesto centre, todėl, kad ten lankytojų būna daugiausiai. Jau kitą savaitę, Petraitis galėjo džiaugtis, didžiuoju jo įmonės atidarymu. Jis net negalėjo patikėti, jog jam taip gerai sekasi. O labiausiai, jį džiugino tai, jog jo šeimos nariai džiaugėsi juo dar labiau.

   Praėjus mėnesiui po įmonės atidarymo, Petraitis negalėjo patikėti ir atsidžiaugti. Paėmęs į rankas mėnesines sąskaitas faktūras, skaičiai rodė daugiau nei dešimt tūkstančių eurų. Tai tikrai neįtikėtina per tokį trumpą laiką. Įmonės šeimininkas labai džiaugėsi savimi ir savo nudirbtu darbu. Darbininkų vis daugėjo ir daugėjo, kurie norėjo dirbti jo įmonėje. Juk tai atrodo nerealu, tiesa? Pačiam Petraičiui, vos prieš šešerius metus, reikėjo rūpintis ir jaudintis, dėl savo šeimos gerovės ir komunalinių sąskaitų, o svarbiausia,  kaip įsigyti rekuperatorių. O dabar, pats puikiausiai prekiauja jais. Labiausiai Petraitį džiugina, tai, kad galbūt jo dėka pagerėjo ir kitų šeimos narių gyvenimo gerovė.

   Tad, galbūt ir Jums vertėtų įsigyti rekuperatorių, galbūt ir Jums pagerės gyvenimo kokybė taip pat, kaip ir Petraičiams? O galbūt Jums nusišypsos laimė ir atsitiks taip pat kaip ir pačiam Petraičiui? Įsigykite ir džiaukitės geresniu gyvenimu.